suverti

suvérti, sùveria, suvė́rė tr. Š, KŽ; M, L 1. NdŽ susmeigti: Jau, matyt, dročių nebuvot suvėrę kiaulėms į nosis M.Katil. | prk.: Suvérti žvilgsnius NdŽ. Suvė́rė visi akis in mane LKKXXIX42(Lz). 2. perverti: Suvė́rė galvą, šoną NdŽ. Suvė́rė man širdį dieguliai, t. y. sudūrė J. Suvėrė visą kūną [sopulys] Skrd. Būdavo, skausmai sùveria sùveria strėnas Sv. Diegliai suvėrė širdį rš. 3. NdŽ, Lz duriant sumaustyti: In siūleliuko suvė́rė baravykus Klt. Pakūrinam didžiulį pečių, an dratų sùveriam ar an šypų [baravykus] Vlk. Grybus sudžiovinę sùveria ir parduoda, kas gali LKT387(Kpč). Ant siūlo sùveria tuos [tabako] lapus ir ant aukšto [padžiauna] Jdp. [Kalendoriai] buvo suverti ant virvelės, užnešti ant kriautės ir paslėpti vienoj dėžėj I.Simon. | Kad rankos, kojos [sulaužytos], tai, sako, suver̃s ant dratos, sugis Rk. Drata suvertà [lūžusi] ranka buvo Sn. | prk.: Par daug jau bus tų žinių – nesuversi jų nė ant siūlo Šmk. Dainų aš vakar kokias tris suvė́riau kap an siūlo (padainavau) Ndz. Visa šeimyna suvertà ant siūlo, gali surišti i parmesti par balkį, i vienas kitą atsvers Lk. Pasakose ežerai – laumės išbarstyti, suverti ant sidabrinių upokšnių siūlų sp. ^ Tas jaunimas dabar kaip ant šniūro suvértas, nė šokių, nė nieko Snt. | refl. tr.: Susivérk ant siūlo tus šermukšnius, i būs puikiausiai karoliai Varn. Žerdavom jas (žemuoges) saujomis į burną ir dar parsinešdavom namo, susivėrę ant smilgų rš. ║ perkišant sukabinti: Dešros suvertos pavalgėj, žiūriam, jau spragų yrai Svn. Durys ant vyrių sùveriamos, atveriamos lengviai varstos J. | refl. tr.: Susìveriam an lazdos kašikus [su grybais] ir tada jau nešam namo Kpč. 4. NdŽ perkišant suimti į vieną: Išbirėjo poteriukai, kas suver̃s? Klt. Krūtinytės baltos baltos tų kregždučių, tupi ant vielų, rodžias, kad karoliai suvertì Pl. Akis ant virbalo sùveriu lygiai Vrn. Baronkėlių mažiučių virtinės suvértos [turguje] Ps. Aš neregiu suvért akių ant virbalų Lp. Liemenelis suvértas buvo seno[je] gadynė[je] Plng. | prk.: Kaip karoliukai mūsų dienos, lemties suvertos į rožančių A.Mišk. | refl. prk.: Senam visa susrenka, visa sùsveria, bloga Drsk. 5. dideliais dygsniais susiūti, sukabinti, suraukti: Pirm suvérk, t. y. sustatyk drabužį ir paskuo siūk J. | Ataneša [išaustą lovatiesę] pakraščio nesuvė́rus, kaip ir nepabaigtas darbas Svn. Praplyšo, suvérk Mtl. Tas didžiosias skyles suvérk suvérk, i būs gerai Grdm. 6. veriant sukišti: Kad sùveria du siūlu – ne parėdnei, bus blaka par audeklą J. Vienas siūlas vienon nytin suvérta, kitas kiton Dbč. Nuo ritinio sùveri gijas į nytis Rs. An vienos nyties da[u]giau sùveri siūlų Sdb. Du prie vietai siūlai suverta – blakė Aln. ║ parengti austi sukaišiojant apmatų siūlus: Mun suvė́rė ana, ir išsiaudžiau Kv. Manytai suvértas audeklas, moka gražiai austi Krš. Keturias nytis sùveri teip pat pavieneriuo LKT58(Ms). Reik mokėti suvérti, i pagal suvėrimą reik spardyti tas pakojas Lž. Kap nytysa sùveri, tai jau skietan reikia suvért Srj. Siūlus blake suvė́rė Vl. Kai pirman skietan sùveri [siūlus], tada įdedi staklė̃s[na] Kp. Tada skietan suvė́rei, užrišai ir pradėjai aust Btrm. Suvért reikia galvos Kpr. Mama suvérdavo, o aš – ausdavau [rinktines] Škt. Samplėšinis lengvesnis suvérti buvo Krtn. Kai į nytis suvérta, paskiau reikia vert į skietą PnmŽ. Ji tai pamačiusi kad ir kažin kokį raštą, tuoj ir pati tokį suvers V.Myk-Put. | refl. tr., intr.: Aust mokėjau ir raštus susivért – visa Alz. Kaip susìveri, teip ir audi jau Kp. Blakė susìveria, negerai čia Aln. Reikėjo mokėti, kaip susivérti į nytis, nū nyčių priklausė, koks tas audeklas išeis End. 7. N, LL155 veriant sušlieti, uždaryti: Suveriu vartus R417, MŽ563. Langinyčias suvė́riau J. Suvėrė vartus, uždėjo skersinį rš. Sùveriamos, suvértinos durys K. Durys suvertinos R351, MŽ470. Dirbtuvės prieangis, iš kurio plačiai suveriamos durys eina į pačią dirbtuvę P.Vaičiūn. Jį įstūmė pro plačias suveriamas duris į didžiulę salę J.Avyž. Sùveriamos didžiulės durys, sulig viškom [bažnyčioje] Sdb. Durys int bėgūno būdavo, nesùveriamos Km. Suveriami varteliai su aukso zomkeliais LTR(Pnd). | Suveriamasis pumpuro susiklostymas (kai lapai pumpure savo pakraščiais susisiekia) BTŽ349. Suveriamieji vožtuvai laisvai atsidaro į skilvelių pusę ir todėl netrukdo kraujui tekėti iš prieširdžių į skilvelius rš.

suveriamaĩ adv.: Durys suveriamaĩ užsidaro LKKVII180. | refl.: Durys susìveria J. Ar nepažiūrėtum lango – niekaip nesusiveria, nors užsimušk A.Vaičiul. Kai durys susivėrė, suburzgė motoras, ir šviesa užgeso J.Mik. | prk.: Naktis plyšo ir vėl tuoj susivėrė už nugarų rš.

8. suspausti kuo uždaromu: Suvė́riau kačiūtę Dglš. Taip ranką suvėrė, kad išnėrė mažiuką pirštą ir keliose vietose nusmaukė odą LKXX208. 9. suskleisti: Suveriu knygas R, MŽ. | Jau nustojo lyt, suvérk skėtį Zp. | refl.: Vėl susivėrė žiedas, tarytum nieko nė nebūta J.Balt. 10. refl. skleidžiantis, plečiantis susisiekti: Išretinti daigai per vasarą gerai išsilaikė, beveik nė vienas iš jų nežuvo, normaliai išaugo ir eilutėje susivėrė sp. Paparčiai auga nesusivėrusio pušyno aikštelėse sp. | Saulei pradingus už susiveriančių debesų, viskas darydavosi vėl pilka ir ramu J.Sav. 11. prk. sumerkti: Pagaliau šiaip taip akis suvėrė rš. Iš po suvertų blakstienų skverbėsi ašaros rš. | refl.: Galva nulinko, akių vokai susivėrė lyg švininiai J.Balt. 12. prk. sučiaupti: Motina tylėjo kietai suvėrusi lūpas rš. Gulėjo be žado, burną kaip vérte suvė́rė Krš. Kunigėlio postorės lūpos kažkaip keistai suvertos S.Čiurl. | refl.: Pasinėrus varlei į vandenį, jos šnervės susiveria E.

◊ akìs suvérti mirti: Tada atsilsėsiu, kap akìs suvérsiu Arm.

kaĩp suvérta apie sklandžią kalbą: Kai pradeda sakyt, tai par ją kaĩ suvérta Trgn. nasrùs (žiáunas) suvérti Ds nutilti: Suvérk žiáunas! Ds.

\ verti; apverti; atverti; įverti; paįverti; išverti; nuverti; paverti; perverti; praverti; priverti; razsiverti; suverti; užverti; paužverti